Gražgarsčių ir cukinijų salotos su priedais

Saločikės vėlgi gavosi panašios į Oliverio originaliąsias, bet praturtintos pagal fantaziją papildomais ingredientais ir dėl to nei blogesnės, nei geresnės - tiesiog kitokios. Na, tikrai sotesnės ir riebesnės:)
Reikės:
gražgarsčių indelio (na, kodėl jų taip sudėtinga gauti? Vis tenka medžioti per kelias vietas);
vienos cukinijos;
poros raudonųjų svogūnų;
mėsytės - šįkart tai buvo naminė kaimiška vytinta kiauliena;
Džiugo sūrio;
kedrų riešutų;
moliūgų sėklų;
saulėgrąžų sėklų;
garstyčių šaukštelio;
balzamiko acto;
alyvuogių aliejaus;
druskos, pipirų, čiobrelių.

Gražgarstes nuplaunam, dedam į salotinę. Cukiniją supjaustome daržovių skustuku plonomis riekelėmis (išilgai). Keptuvę patepam su vos vos aliejaus ir kepinam cukinijas, kol gražiai paskrunda. Sausai šiek tiek paskrudinam turimą mėsytę. Tada įpilame šiek tiek dosniau aliejaus ir ant nedidelės ugnies pakaramelizuojam supjaustytus raudonuosius svogūnus. Juos pabarstom čiobreliais ir papipiriname.
Atskiroje keptuvėje paskrudiname saują priedų - moliūgų sėklų, kedrų riešutų, saulėgrąžų sėklų. Man - kuo jų daugiau, tuo skaniau:) Ir kai gerai apskrunda, labai gardu.
Pasidarome padažiuką: įpilame aliejaus, balzamiko acto, garstyčių šiek tiek, žiupsnį druskos ir viską išmaišome. Proporcijos - iš akies, t.y. taip, kad būtų skanu.
Visus ingredientus sudedame į salotinę, gerai išmaišome su padažu, apibarstome Džiugo sūriu.
Skanaus!

Iliuzija

Pastarosiomis dienomis namuose gyvena trys saulėgrąžos. Didelėmis, saulėtomis galvomis jos primena vasaros atgarsius ir tą buvusią-būsiančią šilumą. Netgi Namų Žvėris jų atžvilgiu laikosi santūriai ir vengia bet kokių destruktyvių veiksmų. Žino, kad vasaros šauklių liesti negalima. Namų Graužikai tuo tarpu mielai skanauja jau byrančius geltonus žiedlapius. Tą vasaros iliuziją.

Ta proga atsiverčiau A.Šliogerio "Melancholijos archipelagus":
"Tik iliuzija - tokia fotovaizdo esmė. Bet aš nubraukiu šitą "tik" ir sakau: toji iliuzija yra vienintelė - pati sodriausia ir intensyviausia - mirtingajam dovanota Tikrovė; toji iliuzija akimirkai išvaduoja mane nuo mūsų gyvenimo būtinybių primetamos nykios kasdienybės iliuzijų, nuo anemiško kasdienio realizmo, išsiskleidžiančio daiktų-mumijų karalystėje; <...> ...toji iliuzija <...> dovanoja rojaus akimirkos lengvumą; toji iliuzija pašalina mūsų amžinąjį egipticizmą, mūsų polinkį sustabdyti, sušaldyti ir įkalinti sarkofage abuoją nejudrių daiktų tamsą ir monotoniją; toji iliuzija pasityčioja iš pačios kvailiausios mirtingojo svajonės - tapti nemirtingam." ("IŠ FOTOSOFIJOS").

Sausaininės širdutės

Visas šventines dienas buvo žadama ką nors saldaus išsikept, bet vis buvo atidėliojama. Tinguma tinguma per šias šventes. Pagaliau šią popietę pasiryžom paprastiems naminiams sausainiukams, katruos pagerinom balto ir pieniško šokolado glaistais.
Sausainiams reikės:
300 g miltų;
150 g cukraus;
10 vanilinio cukraus;
200 g tirpinto sviesto;
1 kiaušinio;
žiupsnelio druskos.
Į miltus įmaišome visus produktus, išminkome tešlą ir slepiame ją šaldytuvan kokiai valandai.
Paskui - tešlos kočiojimas ir darbas su formelėmis arba su fantazija:)
Kepama 180 laipsnių temperatūroje iki 10 minučių, kol parunda.
Receptukas pasiskolintas iš Austėjos, o kadangi laai norėjosi kuo saldžiau - aplietas baltu ir pienišku šokoladu:)

Indiška duonelė naan

Indiška duona naan (jei visai tiksliai - pietų Azijos, nes paplitusi ir kitose aplinkinėse šalyse) - puikus užkandis prie bet ko, tačiau ją drąsiai galima valgyti ir vieną. Man asmeniškai taip skaniausia. Ką tik iškeptą, dar šiltą, pateptą trupučiu sviesto, kad žvilgėtų. Tuomet duonelė būna gana minkšta, pūslelių vietose - traški. Prieš kepant paplotėlius verta pasibarstyti norimais prieskoniais - pvz., kmynais ar smulkintais česnakais. Kad geriau laikytųsi, per pabarstytą paplotėlį reikia "pervažiuoti" kočėlu.

2 puodeliai miltų;

1/2 puodelio šilto (bet ne karšto) vandens;

1 šaukštelis sausų mielių;

1 šaukštelis cukraus;

1 šaukštelis druskos;

4 šaukštai aliejaus;

1 kiaušinis;

2 šaukštai jogurto.

Mieles suberti į šiltą vandenį, išmaišyti, tada suberti cukrų. Cukrus labai reikalingas, nes "pašeria" mieles. Vanduo tuo tarpu turi būti ne per karštas, kad nepražudytų mielių. Visą mišinuką palikti ramybėje apie 5 minutes.

Suberti miltus į indą, išmaišyti su šaukšteliu druskos. Tada supilti aliejų, tolygiai išmaišyti, kad neliktų gumuliukų.

Į mielių mišinuką įdėti du šaukštus jogurto, įmušti kiaušinį, išmaišyti. Plakinį po truputį pilti į miltus, vis pamaišant. Galiausiai tešlą gerai išminkyti rankomis. Ji neturi būti sausa, jei šiek tiek limpa prie rankų - pats tas. Išminkius tešlos rutulį reikia vos vos patepti aliejumi iš visų pusių.

Tešlą šiltai padėti ir leisti kilti apie valandą. Jei namie nėra šiltos vietos - pvz., gerai šildančio gyvatuko vonioj:) - tešlą galima įkišti ir orkaitėn, ją minimaliai pašildžius. Po valandos viskas turėtų maždaug padvigubėti. Tada vėl išminkyti ir palikti kilti dar apie valandai.

Tada formuojami duonos paplotėliai. Paplotėlių dydis - maždaug delno dydžio, bet tai jau nėra svarbu, kaip kam labiau patinka. Visai plonai kočiot nereikia, nes tada papločiai praras minkštumą. Na, bet jei norima itin traškių - tada kuo ploniau. Paprieskoniuojam.

Orkaitę įkaitinti reikia maksimaliai. Mūsiškėje tas maksimumas - apie 370 laipsnių. Idealiausia, jei yra turinčių vadinamąjį "picos akmenį". Na, tokį akmens luitą, kuris padeda geriau pasiskirstyti šilumai. Prisimenu, Oliveris per savo laidą pasakojo, kad jis tąjį akmenį užsisakęs pas antkapių dirbėjus. Kad idealiai tiktų orkaitei pagal matmenis:)

Kepimo skardą dėti viršutinėn lentynon, kuo karščiau. Barstyti niekuo nereikia, naan iškepa tikrai labai greitai, niekas prie nieko neprilimpa. Tiesa, be galo gražu žiūrėt, kaip keliasi pūslikės ant tos duonelės. Gražuma!

Receptas nužiūrėtas youtube.com pas "Show me the curry" mergaites:)

Aguoniniai lietiniai su jogurtu

Pastarasis savaitgalis buvo lietininis. Gal dėl to , kad Užgavėnės artėja?:)
Jau senokai nedavė ramybės dar rugsėjo mėnesio "Virtuvės" numerio viršelyje besipuikuojantys lietiniai, susukti jei ir ne visai taip, tai bent panašiai kaip šiuose atvaizdėliuose. Žurnale siūloma pasigaminti padažą iš džiovintų abrikosų, tačiau namie buvo džiovintų slyvų, tad tiko ir jos.
Lietinių įdarui ir padažui reikės:
1 kg jogurto (mes pirkom 900g pakuotę, dalis buvo nuvalgyta, bet to pilnai užteko tokiam tešlos kiekiui);
1/4 stiklinės paprasto cukraus;
1/4 stiklinės rudojo cukraus;
vanilinio cukraus žiupsnis;
150 g džiovintų slyvų;
2 stiklinių vandens.
Tešlai:
1 stiklinė miltų;
2 šaukštai cukraus;
1/2 stiklinės pieno;
1/2 stiklinės vandens;
3 kiaušiniai;
1 šaukštas aguonų;
tarkuotos citrinos žievelės;
žiupsnelis druskos;
2 šaukštai lydyto sviesto.

Pirmiausia reikia susitvarkyti su jogurtu, t.y. palikti jį nakčiai nusivarvėti. Mes sietą išklojom kavos filtrais ir ant jų užpylėm jogurtą. Sietą statėm puodan, puodą - šaldytuvan. Neįtikėtina, kiek tuose jogurtuose atliekamo skysčio. Kai pamačiau ryte, kaip viskas atrodo ir paragavau, pasakiau: "Tai štai koks tas teisingas jogurtas turėtų būti!" :)
Tada jogurtą sumaišom su 1/4 stiklinės paprasto cukraus, įberiam vanilinio ir paliekam.
Tuo tarpu į puodą supilam slyvas, rudąjį cukrų ir vandens apie porą stiklinių. Virinti pamaišant reikia apie 20 min, kol gausis pustirštė konsistencija. Viską sutrinti.
Ruošiam tešlą: maišom miltus su cukrum, vandeniu ir likusiais produktais. Gerai išmaišom ir paliekam valandai ramybėje, kad išbrinktų.
Keptuvę šiek tiek patepam sviestu pirmajam blynui ir kepam. Likusieji sėkmingai kepa ir be jokio riebalo, užtenka to, kad į tešlą buvo pilta sviesto.
Iškepę imam po blyną, įdarom jogurtu ir sukam, kaip kam patinka bei užkandam slyviniu padažu. Jogurtą pirkom slyvinį, padažas taip pat toks buvo, tad gavosi slyviniai lietiniai:)
Tiesa, buvo kilusi problemėlė, kaip čia tuos lietinius užsandarinti - žurnale tai išspręsta lyg ir su apelsinų/citrinų žievelėm, bet realybėj tas nelabai pavyko, tad fotosesijai buvo naudotos folijos juostelės.

Žiedai vasarį

Vegetariška musaka

Vėl lęšiai. Panašu, kad šis žirnių pakaitalas mūsų namuose tuoj taps ne tik kitų kruopų/garnyrų, bet ir mėsos pakaitalu.
Šį vakarą youtube platybėse buvo rasta žavingoji Veronika ir jos vegetariškoji musaka. Jau vien akcentas ko vertas! :)
Musakos pirmą kartą paragavome prieš porą metų Graikijoje ir nuo tada ji ne kartą buvo išbandyta pagal originalųjį receptą (netgi graikiškų patiekalų knyga buvo įvaldyta:)
Vegetariška musaka - pigesnis ir greitesnis musakinis variantas. Pasirodo, tais lęšiais išties galima daug ką pakeisti.
Trumpai apie receptą. Musakai reikės lęšių, virtų bulvių, pomidorų padažo, pieno, baklažano, svogūnų, česnako, sūrio, sviesto, pipirų, druskos, cinamono, kitų prieskonių pagal išmonę.
Taigi, išsiverdam bulves, lęšius. Visų produktų reikės tiek, kad gražiai tilptų į turimą skardą, t.y. bulvių tiek, kad, išvirtos ir supjaustytos riekelėmis, jos tilptų vienu sluoksniu skardoje. Lęšių - kad skardoj susidarytų šioks toks sluoksnis, baklažano - lygiai kaip ir bulvių. Baklažaną reikia supjaustyti riekelėmis, išdėliot, pvz., ant folijos ir orkaitėj pakepti, pabarsčius druska. Kepti tiek, kad padžiūtų ir lengvai skrustelėtų.
Pasidaryti užpilą. Išlydyti puode gabalą sviesto, įdėti šaukštą miltų, pamaišyti, paskrudinti. Paskui po truputį pilti pieną ir nuolat maišyti. Nedidelėn skardon užtenka apie 300ml miltų. Virinti tol, kol aptirštės. Galima ir muskato pabarstyti, kaip į bešamelį.
Pakepti porą (ar daugiau, čia pagal svogūnų mėgimo laipsnį) svogūnų, įdėti nemažai pomidorų padažo (kokio natūralesnio) - tiek, kad gautųsi gan skystas marmalas, sudėti prieskonius, žiupsnį cinamono, išspausti 2-3 skilteles česnako ir galiausiai suversti lęšius.
Viską šiek tiek patroškinti. Tada tą marmalą tolygiai suversti į turimą skardą. Ant viršaus išdėlioti baklažanų riekeles, ant šių - bulvių. Užpilti patirštintu sviestapieniu. Patarkuoti sūrio ant viršaus (nurodytame video taip nebuvo daryta) ir - orkaitėn. Kepti apie 40 min. 200 laipsnių temperatūroje.

Lašiša

Savaitgalį buvo nuspręsta, kad reikia suvalgyti ką nors sveikai-riebaus, o būtent tokiom savybėm, žinia, lašišos pasižymi. Bent jau turėtų pasižymėti. Baisu jas pirkti po visų perskaitytų straipsnių, kaip jas, vargšes, antibiotikais šeria, kaip nuo tokios lašišos nepagydomos ligos gali atsirast, bet surizikavom:)
Apie pusę kilo lašišos pamarinavom valandžiukę su aliejum, išspausta citrinos puse bei įvairiais prieskoniais (raudonėlis, peletrūno daug daug, provanso prieskonių žiupsnis, pipiriukai, druska).
Tada su visu marinatu suvyniojom į foliją ir - orkaitėn. Kepėm apie pusvalandį.
Prie lašišos pasitiekėm ryžių ir daržovių. Labai mėgstu stambiom riekėm pjaustytą cukiniją, pakeptą beveik sausoje keptuvėje, su minimaliu riebalų kiekiu. Tada ji taip paskrunda, padžiūsta ir neprisigeria riebalų. Ir būtinai reikia gausiai pabarstyti norimais prieskoniais. Tokią cukiniją ir šiaip skanu užkandžiauti. Šalia jos dar buvo pasikepta raudonojo svogūno ir paprikos.
Viskas labai elementaru, o skanuma begalinė!

Pica kasdieninė

Picą valgome neretai, bet niekada dar neteko bandyt jokių egzotiškų ingredientų. Pagalvojau, jog reikia paminėt ir atvaizduot nors vieną paprastąją, o tada gal jau kils įkvėpimas ir įmantresnių susigalvot.
Šiai picai buvo naudota:
mocarela;
vištos karštai rūkytas kumpelis;
pailgos raudonos paprikos (tokių parduotuvėse atsirado visai neseniai - man jos patiko tuo, kad mažiau sėklų ir galima supjaustyti gražiais griežinėliais. Na, ir kaina, žinoma:) ;
truputis pievagrybių;
jelapeno pipiriukų;
natūralaus pomidorų padažo su baziliku;
šviežių raudonėlių lapelių (tiesa, raudonėlis buvo pirktas katukui pakramtyt, bet kadangi tas atsisakė, tai teko maistui sunaudoti:);
alyvuogių aliejaus pašlakstymui.

Visada picos pagrindą darome naminį (o kaip kitaip, jei net duoną naminę kepam:), tačiau tą dieną buvo padaryta išimtis. Pirmą kartą pirkau miltų mišinį parduotuvėje! Reikia pripažint, kad buvo net šiek tiek gėda (it pirkčiau kokio "Upokšnio" butelį:)), bet kažkaip išdrįsau. Na, lyg ir nėra tenai jokių E. Ir picos pagrindas visai pagirtinas gavosi. Kiek ilgiau pakepus ir paskrudinus netgi toks ekstra traškus gavosi. Tešlą pagal instrukciją pakildinom valandą ir mielės tikrai puikiai išbujojo.
Naminiai picos pagrindai tuo tarpu bus aprašomi skyrelyje "Tešla".