Eksperimentai su traškučiais

Naminiai traškučiai iš bulvių - daugelio išbandytas ir mėgstamas užkandis. Tuo tarpu buvo labai smalsu paragauti traškučių iš kitokių daržovių, nes juk sakoma, jog traškučius galima gaminti praktiškai iš bet ko.
Šį kartą bandomaisiais triušiais tapo:
morka;
burokėlis;
moliūgas.
Na, buvo kepamos ir bulvės, bet šįkart ne apie jas.
Idėja išbandyti šį tą naujo kilo vartant knygą "500 užkandžių" - ten buvo siūloma pabandyti burokėlių traškučius.
Taigi, norint tinkamai paruošti bulves ar burokėlį kepimui įkaitintuose riebaluose, po jų supjaustymo plonomis riekelėmis būtinai reikia leisti tinkamai išdžiūti, kad neliktų vandens ar skysčių, dėl ko įvyktų sproginėjimai aliejuje:) Beje, bulves dar prieš tai reikia ir gerai praplauti, kad nusiplautų krakmolas, o džiovinti tik po to.
Moliūgo riekę ir morką mes tiesiog plonai supjaustėme - buvo kepama be jokių papildomų plovimų ir džiovinimų. Kepėme puode, labai gerai įkaitintame aliejuje.
Pagardinimui iškepti daržoviniai traškučiai buvo pabarstyti pipirais, druskyte ir paprikų milteliais.
Išvados: skaniausi traškučiai - neskaitant įprastų bulvinių, aišku:) - moliūginiai. Tikrai labai mielai susivalgė. Tik moliūgas labiausiai pasižymėjo susitraukiančiąja savybe, t.y. iš pakankamai nemenkų riekelių kepant susitraukė į mažytes mažytes riekutes.
Morkos - tarpinis variantas. Valgyt valgoma, bet galima ir be jų apsieiti:)
Burokėliai - labai keista ir neįprasta. Kiek salstelėję, kiek karstelėję. Man asmeniškai - kiek per keista, kad patiktų:) Bet negali žinoti, ką nors gal ir gali sužavėti.
Traškučių ypatybė - antrą dieną jie suminkštėjo. Gal ir yra koks būdas juos nuo to apsaugoti (galbūt reikėjo juos sandariai supakuoti), tačiau pirmąkart eksperimentuojant taip jau gavosi:)

Gražgarsčių ir cukinijų salotos su priedais

Saločikės vėlgi gavosi panašios į Oliverio originaliąsias, bet praturtintos pagal fantaziją papildomais ingredientais ir dėl to nei blogesnės, nei geresnės - tiesiog kitokios. Na, tikrai sotesnės ir riebesnės:)
Reikės:
gražgarsčių indelio (na, kodėl jų taip sudėtinga gauti? Vis tenka medžioti per kelias vietas);
vienos cukinijos;
poros raudonųjų svogūnų;
mėsytės - šįkart tai buvo naminė kaimiška vytinta kiauliena;
Džiugo sūrio;
kedrų riešutų;
moliūgų sėklų;
saulėgrąžų sėklų;
garstyčių šaukštelio;
balzamiko acto;
alyvuogių aliejaus;
druskos, pipirų, čiobrelių.

Gražgarstes nuplaunam, dedam į salotinę. Cukiniją supjaustome daržovių skustuku plonomis riekelėmis (išilgai). Keptuvę patepam su vos vos aliejaus ir kepinam cukinijas, kol gražiai paskrunda. Sausai šiek tiek paskrudinam turimą mėsytę. Tada įpilame šiek tiek dosniau aliejaus ir ant nedidelės ugnies pakaramelizuojam supjaustytus raudonuosius svogūnus. Juos pabarstom čiobreliais ir papipiriname.
Atskiroje keptuvėje paskrudiname saują priedų - moliūgų sėklų, kedrų riešutų, saulėgrąžų sėklų. Man - kuo jų daugiau, tuo skaniau:) Ir kai gerai apskrunda, labai gardu.
Pasidarome padažiuką: įpilame aliejaus, balzamiko acto, garstyčių šiek tiek, žiupsnį druskos ir viską išmaišome. Proporcijos - iš akies, t.y. taip, kad būtų skanu.
Visus ingredientus sudedame į salotinę, gerai išmaišome su padažu, apibarstome Džiugo sūriu.
Skanaus!

Iliuzija

Pastarosiomis dienomis namuose gyvena trys saulėgrąžos. Didelėmis, saulėtomis galvomis jos primena vasaros atgarsius ir tą buvusią-būsiančią šilumą. Netgi Namų Žvėris jų atžvilgiu laikosi santūriai ir vengia bet kokių destruktyvių veiksmų. Žino, kad vasaros šauklių liesti negalima. Namų Graužikai tuo tarpu mielai skanauja jau byrančius geltonus žiedlapius. Tą vasaros iliuziją.

Ta proga atsiverčiau A.Šliogerio "Melancholijos archipelagus":
"Tik iliuzija - tokia fotovaizdo esmė. Bet aš nubraukiu šitą "tik" ir sakau: toji iliuzija yra vienintelė - pati sodriausia ir intensyviausia - mirtingajam dovanota Tikrovė; toji iliuzija akimirkai išvaduoja mane nuo mūsų gyvenimo būtinybių primetamos nykios kasdienybės iliuzijų, nuo anemiško kasdienio realizmo, išsiskleidžiančio daiktų-mumijų karalystėje; <...> ...toji iliuzija <...> dovanoja rojaus akimirkos lengvumą; toji iliuzija pašalina mūsų amžinąjį egipticizmą, mūsų polinkį sustabdyti, sušaldyti ir įkalinti sarkofage abuoją nejudrių daiktų tamsą ir monotoniją; toji iliuzija pasityčioja iš pačios kvailiausios mirtingojo svajonės - tapti nemirtingam." ("IŠ FOTOSOFIJOS").

Sausaininės širdutės

Visas šventines dienas buvo žadama ką nors saldaus išsikept, bet vis buvo atidėliojama. Tinguma tinguma per šias šventes. Pagaliau šią popietę pasiryžom paprastiems naminiams sausainiukams, katruos pagerinom balto ir pieniško šokolado glaistais.
Sausainiams reikės:
300 g miltų;
150 g cukraus;
10 vanilinio cukraus;
200 g tirpinto sviesto;
1 kiaušinio;
žiupsnelio druskos.
Į miltus įmaišome visus produktus, išminkome tešlą ir slepiame ją šaldytuvan kokiai valandai.
Paskui - tešlos kočiojimas ir darbas su formelėmis arba su fantazija:)
Kepama 180 laipsnių temperatūroje iki 10 minučių, kol parunda.
Receptukas pasiskolintas iš Austėjos, o kadangi laai norėjosi kuo saldžiau - aplietas baltu ir pienišku šokoladu:)