Žiemą labai malonu patraškinti kažką kažką žalio ir gaivaus. Ypač kai orų prognozės nerodo jokių prošvaisčių. Buvo tokia šviesa tunelio gale, vadinama 0 laipsnių lauke, - turėjo įvykt po poros savaičių - bet jos nebėr.
Taigi. Reikėjo kažko žalio. Prie gražgarsčių buvo naudota:
mocarelos vienas "kumštis";
pomidoras;
kedrų riešutai;
vytinto kumpio;
užsilikęs avokadas;
alyvų aliejus, balzamiko actas, druskos bei pipirų žiupsnelis.
Viskas sumaišoma. Viskas.
Gražgarstes turbūt galėčiau valgyti vienas dėl jų malonaus traškesio ir ryškaus skonio. Užpernai įsimylėjau jas, paragavusi Oliverio šiltų gražgarsčių salotų su raudonaisiais svogūnais. Teks ir jas čia paminėti, nes jos man - Salotų Salotos! Bandant jas pakeisti tradicinėmis lietuviškomis salotomis, gaunasi šnipštas.
Tegyvuoja gražgarstės!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą