Karvutės-irisai

Vadinamosios karvutės, kurias kiekvienas turbūt dar iš vaikystės atsimena (ypač tas latviškas, tąsiąsias), išreceptuotos brošiūrkoje "Moters savaitgalio virtuvė".
Tenai esančiame paveikslėlyje leidžiama suprasti, jog karvutės turėtų gautis kietos, tačiau ar per mažai masė virta buvo, ar paveiksliukyje - apgaulė (kaip ir šiose nuotraukose:)), sunku pasakyti.
Karvučių-irisų (man pagal skonį ir juos šiek tiek primena) masei reikės:
2 skardinių sutirštinto pieno;
150 g sviesto;
20 g romo arba degtinės (mes dėjom brendžio);
5 g balzamiko acto.

Puode ištirpdomas sviestas, pilamas sutirštintas pienas. Verdama 15-20 min. Įpilamas romas, balzamikas, išmaišoma. Masė pilama į formą, pateptą aliejumi, atvėsinama. Na, ir po to saldainiukai supjaustomi pageidaujama forma.
Deja deja, masė nesustingo taip, kad būtų galima be problemų pjaustyti. Na, teoriškai stingdyti nesunku - kyšteli balkonan, kur šiuo metu natūralus šaldiklis su -20, ir per 15 min viskas į ragą pavirsta. Supjaustyti galima, bet visas reikalas gana greitai atšyla.
Na, bet ką čia. Man buvo skanu, netgi labai skanu, tad kabinti šaukštu ir valgyti buvo tikras malonumas!

Minus dvidešimt

Pianinas

"The piano has been drinking
my necktie is asleep
and the combo went back to New York
the jukebox has to take a leak
and the carpet needs a haircut
and the spotlight looks like a prison break
cause the telephone's out of cigarettes
and the balcony's on the make
and the piano has been drinking
the piano has been drinking..."

/Tom Waits/

Obuolių muturliai dujonai

Šis obuolinis desertas prancūziškai užvardintas "Douillons aux pommes". Kiek supratau, "douillon" reiškia kažką, įmuturiuotą tešlon ir iškeptą, šiuo atveju "abaliukus". Receptas rastas knygoje "1000 patiekalų" - reikia pažymėti, kad patiekalų vertimai ten išties originalūs. Nebūtinai teisingi, bet originalūs:) Obuolių mankalviršis. Serbentų tešladangtis. Slyvainis faras. Vyšnių klafutis. Kriaušių dailykrepšiai rabotai. Ir panašiai.

Muturliams-dujonams reikės:
tešlai:
350 g miltų;
200 g sviesto;
2 šaukštų pieno;
1 šaukšto cukraus;
trupučio druskos;
1 kiaušinio.

Miltuose padaryti duobutę, dėti gabaliukais supjaustytą sviestą, pilti pieną, berti cukrų, druską, kiaušinį, gerai sumaišyti ir išminkyti, pamažu įgniaužant sviestą į miltus. Jei reikia, įpilti truputį vandens.
Tešlą sukočioti rutulin, suvynioti į drėgną rankšluostį ir padėti pusvalandžiui į šaldytuvą.
Toliau ruošiamas kvapnusis sviestas:
120 g sviesto (pagal originalų receptą - 150 g, bet mums jo liko, tad reikėtų šiek tiek mažiau, nebent obuoliai labai didžiuliai)
keli žiupsniai cinamono;
70 g cukraus;
2 šaukštų brendžio (orig. recepte - romo).
Sviestą truputį pašildyti, bet jokiu būdu neištirpinti. Į minkštą sviestą dėti cukrų, cinamoną, pilti brendžio ir minkyti, traiškyti, kol bus tokia standi vientisa košelė.
Tada nulupti 6 obuolius, apskritu peiliuku išpjauti jų sėklas (yra tie spec. širdelių išėmėjai tokie). Obuolius apšlakstyti citrinų sultimis ir brendžiu. Taip sodriau, kad būtų aromatingi.
Tešlą padalinti į 6 gumulus ir kočioti papločius - tokius, kad susivyniotų obuolys. Iš tešlos likučių galima gaminti tiems muturliams kepuraites, papuošimus ir pan.
Obuolių kiaurymes kuo standžiau prikimšti kvapniojo sviesto mišinio, vynioti obuolius tešlon, dėti į kepimo popierium išklotą skardą, patepti kiaušinio plakiniu.
Kepti apie 40 min. 200 laipsnių temperatūroje.
Muturlius dujonus skaniausia valgyti dar karštus, bet šalti irgi susiskrandina puikiai:)

Spalvos stikle

"reikia kažkaip paprasčiau nors gruodas
pasišiaušė pjūklais / vėjo vinys / klevuos
varnai lyg išdžiaustytos juodos pirštinės

<...>

paprasčiau per tą gruodą: tiesiog žėrėti".


/K.Navakas/

Gražgarstės žiemą

Žiemą labai malonu patraškinti kažką kažką žalio ir gaivaus. Ypač kai orų prognozės nerodo jokių prošvaisčių. Buvo tokia šviesa tunelio gale, vadinama 0 laipsnių lauke, - turėjo įvykt po poros savaičių - bet jos nebėr.
Taigi. Reikėjo kažko žalio. Prie gražgarsčių buvo naudota:
mocarelos vienas "kumštis";
pomidoras;
kedrų riešutai;
vytinto kumpio;
užsilikęs avokadas;
alyvų aliejus, balzamiko actas, druskos bei pipirų žiupsnelis.
Viskas sumaišoma. Viskas.
Gražgarstes turbūt galėčiau valgyti vienas dėl jų malonaus traškesio ir ryškaus skonio. Užpernai įsimylėjau jas, paragavusi Oliverio šiltų gražgarsčių salotų su raudonaisiais svogūnais. Teks ir jas čia paminėti, nes jos man - Salotų Salotos! Bandant jas pakeisti tradicinėmis lietuviškomis salotomis, gaunasi šnipštas.
Tegyvuoja gražgarstės!

Thunnus vulgaris

Taigi. Atsirado larioke prie mūsų namo rūkyto tuno. Nustačiau, jog jis šiek tiek pigesnis nei lašiša analogiškoje pakuotėje, ir nusprendžiau išbandyti. Juk tunas - tiek skardininis (šio dėka gaminamas skanus tunpyragis), tiek lengvai pasūdytas - tikra skanuma!..
Išties skanuma. Ypač su šviežia, kokybiška juoda duona ir sviestuku. Mmm... Daugiau net nieko ir nereikia. Tai labai greitai perprato Namų Žvėris, žinia, bet ko neėdantis. Lašišos tam tarpe taipogi neliečiantis. Dėl tunuko vulgaris iškart ir uodega riestesnė tapo, ir balsas aukšto lygio skardumą įgijo, ir akių žydruma išsiplėtė bei reikalaujantys šauktukai tenai užsidegė.

Burokėliai ir apelsinai

Spalvingasis receptas nugvelbtas iš jau ne kartą sėkmingai naudotos "500 sriubų" knygutės.
Kadangi morkų ir apelsinų sriuba namuose beigi svečių tarpe turėjo didžiulį pasisekimą, tad nuspręsta išbandyti jos seseriškąjį variantą - trintą burokėlių ir apelsinų sriubą. Receptas modifikuotas, šį tą išbraukiant ir šį tą pridedant.
Sriubytei reikės:
500 g virtų burokėlių;
bulvės;
2 apelsinų sulčių;
1l sultinio;
druskos, pipirų;
šaukšto raudono vyno acto;
1 svogūno, aliejaus jam pakepti;
grietinės.

Pakepam puode svogūną. Pilam sultinį, dedam smulkiais kubeliais pjaustytą bulvę, pjaustytus burokėlius. Verdame apie 15 min. Tada sriubą pertrinam iki vientisos masės, dedam pageidaujamus prieskonius, pilam apelsinų sultis, actą. Tiesą sakant, vien druskos ir pipirų mums buvo mažoka, tai įdėjom apie šaukštą "Chmeli suneli". Tiko:) Viską sumaišom ir tiekiam stalan. Sriuba pagal receptą valgoma šalta ir gardinant ją grietine. Šįkart alkani skrandžiai to prisilaikyti neleido, tad vartojom karštą. Fotosesijai ji jau buvo atšalusi, tad paragavau - išties dvigubai skaniau! Panaši į ankstesniąją morkų-apelsinų, net sunku nuspręsti, kuri skanesnė. Ši neabejotinai tinka karštai vasaros dienai.

Rytietiškos salotos

Savaitgalį buvo prisiminta viena maitinimo vietelė, kurioje man skaniausias dalykas - Singapūro salotos. Deja, internetas šiuo klausimu pasirodė gan šykštus ir panašūs į valgytųjų salotų receptus atsirado tik keli. Galų gale buvo smagiai paimprovizuota atsiminimų tema ir gavosi tai, kas gavosi - saločikės su rytietišku prieskoniu, kurių likučiai buvo mielai sudoroti kitą dieną.

Salotoms reikės (viskas buvo daroma "iš akies", tad tikslių kiekių negaliu nurodyti):
sojos pupelių makaronų (pirkom mažą pakutį, gaunasi tokia didelė sauja);
kiniško kopūsto;
pusės morkos;
vieno agurko;
vištienos file (hmm, gal apie 300g buvo pakuotėje);
kiaušinio baltymo;
krakmolo;
sojos padažo.

Padažui:
Saujos sezamo sėklų;
Šviežiai spaustų apelsino sulčių (apie pusės apelsino);
Didelio šaukšto medaus;
Sojos padažo;
Sezamo sėklų aliejaus gero šaukšto;
Alyvų aliejaus šaukšto;
Jelapeno - 2-3 skiltelių, kam kokio aštrumo reikia. Arba ne:)

Vištienos supjaustom plonom juostelėmis, pašlakstom soja. Dedam gerą šaukštą krakmolo, pilam ant jo vieno kiaušinio baltymą, paplakam, kad tyrė būtų vientisa, užpilam ant vištienos, pamasažuojam ir paliekam tam laikui, kol pasigaminsim visa kita.
Tada pjaustom morką, agurką, kopūstą. Skaniausia - plonom ilgom juostelėm, na, vadinkim tai kinietišku metodu:) Gaminamės padažą tokiu būdu: visus aukščiau nurodytus padažo ingredientus maišom tokiom proporcijom, kad po truputį ragaujant pasidarytų "labai skanu" :)
Mums pasitaikė koks tai labai švelnus sojos padažas, tai jo reikėjo gana daug šliūkštelt, kad pasijustų sūrymas. Net buvo mintis druskos dėt, bet buvo susilaikyta.
Labai gerai įkaitinam keptuvę su aliejum, metam vištieną ir kepam. Krakmole ir baltyme marinuota, žinia, ji iškepa labai greitai ir būna minkšta minkštutėlaitė. Jei yra noro, paskrudinam šiek tiek.
Na ir viskas, pilam padažą, dedam vištieną, viską maišom, ant viršaus dekoratyviniais ir papildomais skoniniais tikslais dar pabarstom sezamo sėklų.
Skanaus!

Vėl lęšiai: mujaddara

Mujaddara - Artimųjų Rytų patiekalas iš lęšių bei dar kokių nors kruopų (ryžių, kviečių ir pan.), pagardintas keptais (karamelizuotais) svogūnais (ir, kaip matome iš paveikslėlio, savavališkai skanintas dešrelėmis. Na, tomis, kurios didžiausią procentą mėsos savyje turi. Ir skonis it mėsos:)
Lęšių kotletukai buvo itin pasisekęs gaminys, tad nusprendėme pratęsti lęšių patiekalų vartojimą šią savaitę, juolab, kad ir pačių lęšių dar nemažai buvo likę. Šiam patiekalui reikės:

apie 200 g lęšių;
kiek mažiau ilgagrūdžių ryžių;
2 svogūnų;
2 šaukštelių kumino;
1 šaukštelio druskos;
vandens.
Čia originaliai taip (pagal youtube'o receptą). Mums pasirodė prėskoka, tai dar dėjom garam masala gerą žiupsnį ir aitriųjų paprikų, kad užsiaštrintų padoriai:)
Ant silpnos ugnies pakepinti svogūnus, tada sudėti ryžius ir lęšius. Trumpai pakepti. Užpilti vandeniu, kad apsemtų. Viską troškinti apie 30 min. Sudėti kuminą, druską, kitus prieskonius. Troškinti dar apie 15 min, kol viskas suminkštės.
Priedai - pagal išmonę. Galima dar pakepinti svogūnų ir užsidėt ant viršaus. Mums kuo puikiausiai susivartojo su svogūnais ir dešrelėmis.
Tegyvuoja lęšiai, bėdžių maistas! :)

Svečiai, skanūs avižiukai ir vidutiniškas pyragas

Malonu, kai ateina svečiai ir dar atsineša ką nors skanaus. Šįkart mums teko avižiniai gardėsiai. Takita pasimėgavo savo desertine lazdele (įtariu, ten tikrai kažko negero įdėta, nes viskas ryjama net nesivarginant kiek pakramtyti, o šiaip gi pastaroji garsėja rafinuotu skoniu), Kriuksintysis Padaras gavo šiek tiek mandarinų, na, o mes buvom iškepę šokoladinį pyragą su konservuotomis kriaušėmis ir kokteilinėmis vyšniomis. Žurnale, kuriame buvo rastas jo receptas, viskas atrodė daug skaniau, nuotrauka - gryna estetika, bet skonis kiek nuvylė. Todėl pyragas kartojimo nevertas:) Prie arbatos valgomas, bet kiek sausokas ir neišraiškingo skonio.

Lęšiai kotletukų pavidale

Kotletukams reikės:
200 g lęšių (buvo naudoti žalieji lęšiai);
gera sauja graikinių riešutų;
kviečių gemalų
pieno
2 kiaušiniai
2 šaukšteliai garstyčių
1 šaukštelis raudonėlio
5 skiltelės česnako
1 svogūnas
kumino žiupsnis
druskos, pipirų

Lęšius reikia pamirkyt valandą-kitą, kol suminkštės. Tada virti apie pusvalandį, gal ir mažiau. Visą masę sutrinti it bulvių košę. Sudėti lengvai paplaktus du kiaušinius, prieskonius, garstyčias. Suberti graikinius riešutus (šiuos malėme malūnėliu, bet galima smulkinti ir kitais būdais).Sudėti smulkintus svogūnus, išspaustus česnakus. Įdėti gerą saują kviečių gemalų, o pieno pilti tiek, kad visa masė taptų panaši į faršą, t.y. kad būtų įmanoma formuoti pačius kotletukus.
Jei labai limpa prie rankų, rankas reikia nuolat drėkinti vandeniu, formuoti "blynelius" ir dėti į gerai įkaitusį aliejų. Kepti, kol gražiai paskrus.

Prie koteltukų visai neblogai tiko improvizuotas padažas iš grietinės, krienų ir česnakų (visi ingredientai mašyti ragaujant, kol bus skanu:)


Išvados: lęšiai yra tikras gėris ir ateityje neabejotinai bus naudojami kaip užkanda prie alaus vietoj žirnių su spirgučiais, kaip garnyras, kaip salotų ingredientas ir visaip kitaip, kaip tik įmanoma sugalvoti:) Dar teks nustatyti, ar skiriasi skoninėmis savybėmis raudonieji nuo žaliųjų, nes parduotuvės siūlo ir tokius, ir tokius.
Receptas rastas youtube.com, šiek tiek adaptuotas pagal poreikius. Padažas parinktas pagal fantaziją. Žiūrėtame video šie kotletukai buvo įvardinti kaip "vegetariški burgeriai" (turbūt reikėtų sakyti "vegetarainiai") ir buvo atitinkamai įforminti, t.y. su bulka, sūriu, pomidoru ir pan.

Obuolių sūris

Obuolinio sūrio gerumas man įstrigo dar vaikystėje. Atsimenu tiek, kad jis būdavo labai skanus, bet jo mažai kas turėdavo:)
Ir pagaliau - nuosavas obuolsūris!

Šiam reikės:
apie 5 kg obuolių
apie 1 kg cukraus
prieskonių pagal pageidavimą - pvz., cinamono, patarkuotos apelsino/citrinos žievelės.

Obuolius nulupam, išimam sėklas, supjaustom mažais gabaliukais. Užpilam cukrum ir laikom bent dieną, kad gerai išsiskirtų sultys. Jas nupilti į puodą ir virti, kol patamsės ir pradės tirštėti. Tada sudėti obuolius ir virti. Vėl virti, paprieskoninti. Ir vėl virti:) Tol, kol pasidarys tiršta tamsi masė, kurios išimtas gabaliukas gan greit pradeda stingti.
Išvirusią masę padėti šiek tiek ataušti, tada sukrėsti į sūrmaišius. Šiuo atveju tai buvo paprasti celofaniniai maišeliai. Sūriai ten pastingsta kelias dienas, tada juos galima išimti lauk ir padžiovinti, kad pasidarytų kietesni.
Jei visgi ta sūrienė nestingsta, visą reikalą galima dar kartą pavirti - skoniui tas nepakenkia. Mes jau taip darėm - padėjo:)

Pėdutės

Namų Žvėris ant stalo krašto, tarsi ant laktos.
Retas momentas, kai buvo tupima ramiai ir mėlynos akys nebuvo nukreiptos į objektyvą:)

Kajokizmai

Žiemą, ypač kai šaltis užspeigia, ateina kajokizmų, navakizmų ir marčėnizmų laikotarpis. Toks ištinka ir apie lapkričio pradžią - na, ypač tokią dieną, kai jau medžiai be lapų, bet dar nešlapdribauja ir nevėjuota. Vidury rudens visada būna tokia diena - rami rami, šalna jau pakandusi lapus, viskas aplink tarsi sulaikę kvapą prieš žiemą. O paskui būna šventės, ne vieta visokioms melancholijoms ir eilėraščiams apie vyno gėrimą ir vienišą tylą naktį kambariuos:)
Vakar atsiverčiau D.Kajoko "karvedys pavargo nugalėti" ir netikėtai iškrito paskutinis rinkinio eilėraštis. Toks žiemiškai žaismingas.

"tokią gilią tokią šaltą žiemą
kai ne garas virto iš burnos
bet žirafos laigančios ražienom
salos ir fregatos burių nėriniuos
ėjo vaikas pamiške, pasukęs ilgesniu keliu ir tuos vaizdus
matė tik jį lydintis lapiukas
baltas baltas baltas tris kartus"

Trinta salierų ir obuolių sriuba

Fu. Taip pagalvojau, kai pirmąkart išgirdau sriubos pavadinimą. Į salierų šaknis žiūriu gan abejingai, bet šįkart, pasirodo, smarkiai klydau. Sriuba išties malonaus skonio, o prie jos siūloma plona skrudintos šoninės riekelė nuteikia dar maloniau.

Sriubai reikės:
300 g saliero šaknies
2 obuolių
1 svogūno
1 šaukštelio kario
400 ml sultinio
šoninės riekelių - tiek, kiek norisi:)
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų
šaukštelio raudonojo vyno acto

Saliero šaknį nulupti, supjaustyti mažais kubeliais. Supjaustyti svogūną. Puode pašildyti šaukštą aliejaus, pakepinti svogūną ir salierą. Tada supilti sultinį ir virti apie 20 min.
Nulupti obuolius, supjaustyti mažais kubeliais, sudėti į puodą, suberti karį, dar pavirti apie 15 min ant nedidelės ugnies. Paprieskoninti. Sutrinti maišytuvu/kombainu.
Įkeptuvę įpilti aliejaus ir pakepti šoninę. Galima mest sriubon, kaip parodyta atvaizdėlyje, galima suvartot paprastuoju būdu.
Receptas rastas senam "Moters" žurnale. Vienintelis pakeitimas - įpilta acto. Dėl to paties cinkelio, taip sakant:)

&J gira

Naminę girą geriam dažnai, jau keletą mėnesių - kiekvieną savaitę. Kartais iš nepavykusios ruginės duonos, kartais iš Maximoje pirktos akcijinės senstelėjusios juodos duonos, kartais su imbieru, ežiuole ir kitokiais skaniais priedais. Aš pati visai nesikišu į šį procesą, čia, galima sakyti, vardinis &J produktas. Beje, labai skanus ir greit suvartojamas, nepaisant to, kad kiekvienąkart jo užsiburbuliuoja po keturis litrus:)

Vėl namudiniai makaronai

Buvo nuspręsta dar kartą imtis namudinių makaronų aparato (tiksliau, Šefo priedo), kuris išraito gan storus kirmėliukus su grioveliais. Gal kiek ir storoki tie makaronėkai, bet visgi naminis produktas ir vien dėl to kitokio skonio. Tik tešlą šiam reikalui tai reikia pasistengt padaryt kietą it akmenį - priešingu atveju makaronmalė atsisako suformuot kirmėliukus:)


Namudiniai kirminiukai užgimsta tokiu štai būdu.



Pagardinta buvo paprastuoju padažu iš kepintų svogūnų, sviesto, grietinėlės, miltų patirštinimui beigi maltų džiovintų grybų. Su Saulėtekio miškuose rinktais čiobreliais.

Naminė duona

Naminė duona, kepama iš "povestuvinių čekių" įgytoje duonkepėje, sėkmingai tarnauja jau bemaž pusmetį, o šioje foto įamžinta balta duonelė praktiškai jau tapo kasdiene.
Kol kas su rugine duona niekaip nesusitariam, bet vilčių yra. Pagrindinė problema - salyklas ir ruginukės iškildinimas. Šiuo metu vyksta eksperimentai su naminiu raugu (&J pastangų dėka), katras man įtartinai panašus į pelėsinio sūrio formavimąsi:)

Kaip Takita padėjo marokietišką sriubą fotografuoti

Šį vakarą n-tąjį kartą (ir pirmąjį kartą šįmet) valgėme skaniąją morkų ir apelsinų sulčių sriubą. Ši sriuba, vos tik išbandyta pirmąjį kartą, bematant tapo namų sriubų favorite. Nesame trintų morkų sriubų mėgėjai (užpernai bandyti gaminti morkų čiulkiniai (trintiniai)) buvo valgomi, bet žavesio nesukėlė. Galbūt apelsinų sultys, actas, o gal būtent toks prieskonių mišinys suteikė sriubai to cinkelio, dėl kurio ją norisi valgyti vėl ir vėl.
Namų Žvėris, nusprendęs įsikomponuoti į sriubinę fotosesiją, atkakliai to siekė, ir jam tai pavyko:)




Šiai sriubai reikės:

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 smulkintas svogūnas

3 smulkintos česnako skiltelės

2 šaukšteliai maltų kmynų

1 šaukštelis maltų kalendrų

1/2 šaukštelio malto imbiero

1 šaukštelis paprikos miltelių

1 maža kubeliais pjaustyta bulvė

500 g pjaustytų morkų

1,2 l daržovių arba vištienos sultinio

1 apelsino sultys

1-1,5 šaukšto raudonojo vyno acto

druskos, maltų pipirų

sauja šviežių smulkintų kalendrų (šitų nebuvo, tai ir nedėjom)

žiupsnelis kajeno pipirų (šitų irgi:)

Dideliame puode įkaitinkite aliejų. sudėkite svogūną, česnaką ir 4 min pakepkite. Suberkite kmynus, kalendras, imbierą, papriką, kajeno pipirus, sudėkite bulves, morkas ir supilkite sultinį.

Sriubą užvirinkite, sumažinkite ugnį ir uždengę virkite apie 20 min, kol suminkštės daržovės. Pertrinkite sriubą virtuvės kombainu ar maišytuvu.

Supilkite apelsinų sultis, actą, pagardinkite druska ir pipirais. Prieš patiekdami pabarstykite šviežiomis kalendromis.
Niam!!

Sriuba rasta knygoje "500 sriubų".

Vištienos suktinukais su apelsinais ir mandarinais

Reikės:

apie 200 g vištienos file (buvo naudota ta pigesnė, "mažoji" arba kitaip "vidinė")

apelsinas, mandarinas

mielinė sluoksniuota "Mantingos" tešla

aliejaus

citrinos sulčių

raudonėlio, čiobrelio, rozmarino, druskos, pipirų - čia kaip kas išmano ir ką labiau mėgsta su vištiena, sojos padažo

Tešlą supjaustyti ilgom apie 2 cm pločio juostelėm, vištą, supjaustytą nedidelėm pailgom juostelėm, tuo tarpu pamarinuoti su aliejum, citrinos sultim, soja ir pageidaujamais prieskoniais (apie 15 min). Nulupti apelsiną ir mandariną. Tada ant tešlos juostelės dėti vištienos gabaliuką, mandarino skiltelę (arbą nedidelio apelsino skiltelę, perpjautą perpus) ir suvynioti suktinuką.

Patepti skardą aliejumi ir kepti 180 C, kol gražiai paskrus.

Receptas rekomenduotas vienos pažįstamos ir adaptuotas pagal pragarovirtuve.lt blogą:)

Įdarytos slyvos

Reikės:

pakučio džiovintų slyvų

šaukštas-kitas varškės sūrio (ėmėm "President" pakutį, labai gerai tiko. Be jokių prieskonių, natūralų)

2 skiltelės česnako

1 šaukštelis grietinės

šiek tiek aitriųjų paprikų

druskos, kmynų

Varškės sūrį sumaišyti su išspaustais česnakais, grietine, prieskoniais. Gerai išsukti ir prikimšti išmirkytas slyvas. Padėti šaltai, kad pastingtų.

Užkandis gan aštrus, česnakus maloniai prislopina džiovintos slyvos.

Receptas - delfio platybių, bet irgi šiek tiek pamodifikuotas.

Keptų raudonųjų paprikų ir graikinių riešutų padažas

Reikės:

2 didelių raudonų paprikų

1/3 graikinių riešutų

1/2 arbatinio šaukštelio paprikos (aštriosios)

1/4 šaukštelio smulkinto imbiero

pusė šviežaus raudonojo pipiriuko (smulkinto)

1 smulkinto česnako skiltelės

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

druskos

2 arbatiniai šaukšteliai citrinos sulčių

2 arbatiniai šaukšteliai smulkintų šviežių mėtų

Įkaitinti orkaitę iki 230 C. Sudėti paprikas į skardą ir kepti apie 30 min., kol pajuos.

Sudėti paprikas į dubenį, uždengti plėvele, ir palikti apie 20 min., kad atvėstų ir atšoktų odelės.

Tada nulupti, išimti sėklas, masę sudėti į kombainą kartu su graikiniais riešutais, prieskoniais, česnaku, aliejumi ir sutrinti. Pagardinti druska, pagal skonį įmaišyti citrinų sulčių. Palikti, kad atvėstų, tada įmaišyti mėtas.

Tinka ant juodos duonos su dešra:))

Receptas rastas S.Blake knygoje "500 užkandžių".

Vištienos rutuliukai

Reikės:

vištienos filė (apie 200 g)

50 g fermentinio sūrio

apie pusę stiklinės sultinio

pora šaukštų grietinės

pipirų, muskato, druskos, maltų lauro lapų, džiūvėsėlių, aliejaus.

Vištą išvirti. Sumalti mėsmale (tokios neturim:) arba kombainu, tada dėti tarkuotą sūrį, grietinę, prieskonius, pilti sultinį. Sultinio reikia tiek, kad gautųsi masė, iš kurios galima suformuoti nelabai kietus rutuliukus. Į masę įdėti šiek tiek džiūvėsėlių, tada pačius rutuliukus irgi apvolioti džiūvėsėliuose ir dėti į įkaitintą aliejų (puode aliejaus turėtų būti per porą pirštų). Iškepa rutuliukai labai greitai, per keletą minučių.

Labai tinka su pomidorų padažo -majonezo-apelsinų sulčių-česnako padažu.

Receptas - iš delfi glūdumos, tiesa, šiek tiek pakeistas.

Vištiena, troškinta morkų sultyse su abrikosais

Reikės:

8 vištų kulšelių

druskos ir pipirų

3-4 šaukštų aliejaus

2 raudonųjų svogūnų

2 šaukštelių malto imbiero

2 šaukštelių malto cinamono

1 šaukštelio maltų kmynų

2 ir 1/2 puodelio šviežiai spaustų morkų sulčių

1 ir 1/2 puodelio sultinio

1-16 džiovintų abrikosų

4 šaukštų citrinų sulčių

4 šaukštelių smulkiai supjaustytų šviežių kalendrų lapelių (šios nebuvo naudotos, namie buvo tik maltų).

Vištieną pabarstyti druska ir pipirais. Apkepti aliejuje, kol paskrus. Sudėti į troškinimo indą (naudojome vestuvių proga gautą molinį troškintuvą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, kuo puikiausiai tinka kepti čiabatą). Suberti nuplautus džiovintus abrikosus. Keptuvėje pakepti svogūnus. Suberti imbierą, kmynus, cinamoną, apie minutę pakepti. Supilti morkų sultis, sultinį ir maišant užvirti. Užpilti ant vištos ir abrikosų, indą uždengti ir troškinti orkaitėje 180 l. temperatūroje apie 35-40 min. Vištieną ir abrikosus sudėti į serviravimo indą, o padažą supilti į keptuvę ir kaitinti apie 5 min., kol sutirštės. Įpilti citrinų sulčių, pagardinti druska, pipirais ir užpilti ant kulšelių. Pabarstyti kalendromis.

Vištukė gaunasi labai maloni, pikantiška, minkšta, abrikosai skaniai ištrokšta. Prieskonių derinys nėr labai lietuviškas, bet gardus.

Receptas rastas žurnale "Virtuvė" (2009, spalis).