Keksiukai

Desertui šį savaitgalį buvo išbandyti iš jau minėto blogo apie indišką virtuvę (bet šįkart ne indiški) pasiskolinti keksiukai.

Keksiukams pasiruošiame:

1 puodelį verdančio vandens;

3/4 puodelio šalto vandens;

pakelį želė (vietoj siūlomos aviečių - nes nemėgstu rožinės spalvos - pirkau kivių, taigi turėjo gautis žali);

125 g sviesto;

1/2 puodelio smulkaus cukraus;

1 kiaušinio;

1 puodelio miltų;

1 a.š. kepimo miltelių;

1/2 puodelio pieno;

1 puodelio kokoso drožlių;

šlakelio vanilės esencijos.

Pirmiausia pagaminam želė. Puodeliu verdančio vandens užpilam pakelio turinį, gerai išmaišom, tada pilam šaltą, vėl išmaišom ir padedam šaldytuvan stingti. Turi apstingti iki skystų drebučių konsistencijos. Tuo tarpu gaminam tešlą: ištrinam sviestą su cukrumi, įmušam kiaušinį, išmaišom ir sudedam, kas liko - pieną, vanilę, miltus, kepimo miltelius.

Kadangi tai, jog namie nėra keksiukų formelių, buvo nustatyta jau gaminant tešlą, reikėjo kažkaip suktis, tad formelės gimė iš folijos kepimui (kad būtų vienodos, buvo formuojamos ant stiklinės dugno). Tada formelės patepamos sviestu ir šaunamos į 185 laipsnių orkaitę maždaug dešimčiai minučių, o dar tiksliau, kol maloniai parus.

Želė tuo tarpu stingsta beveik valandą. Iškepę keksiukai jau spėjo ir atvėsti. Į skystoką želė dedam keksiukus ir juos pamirkom keletą minučių, kad skystis įsigertų. Tada traukiam ir voliojam kokoso drožlėse. Po visko jei dar pastovėjo apie pusvalandį šaldytuve, idant viskas susiskonėtų. Ir ką gi - tąkart man jie skanesni pasirodė be visų šių pagerinimų:) Nors pabrendę, t.y. po poros dienų, ragavosi jau visai kitaip - maloniai nustebino tai, kad jie išliko minkšti ir sodrūs. Nėra nieko blogiau kaip sprangus, išdžiūvęs keksas:)

Įtariu, reikės išbandyti šį keksiukų tešlos variantą (nes labai jau kvapnus, purus ir prielankus gomuriui gavosi) su pamirkymu kokiam rome ir šokolado apliejimu.