Kajokizmai

Žiemą, ypač kai šaltis užspeigia, ateina kajokizmų, navakizmų ir marčėnizmų laikotarpis. Toks ištinka ir apie lapkričio pradžią - na, ypač tokią dieną, kai jau medžiai be lapų, bet dar nešlapdribauja ir nevėjuota. Vidury rudens visada būna tokia diena - rami rami, šalna jau pakandusi lapus, viskas aplink tarsi sulaikę kvapą prieš žiemą. O paskui būna šventės, ne vieta visokioms melancholijoms ir eilėraščiams apie vyno gėrimą ir vienišą tylą naktį kambariuos:)
Vakar atsiverčiau D.Kajoko "karvedys pavargo nugalėti" ir netikėtai iškrito paskutinis rinkinio eilėraštis. Toks žiemiškai žaismingas.

"tokią gilią tokią šaltą žiemą
kai ne garas virto iš burnos
bet žirafos laigančios ražienom
salos ir fregatos burių nėriniuos
ėjo vaikas pamiške, pasukęs ilgesniu keliu ir tuos vaizdus
matė tik jį lydintis lapiukas
baltas baltas baltas tris kartus"