Pastarosiomis dienomis namuose gyvena trys saulėgrąžos. Didelėmis, saulėtomis galvomis jos primena vasaros atgarsius ir tą buvusią-būsiančią šilumą. Netgi Namų Žvėris jų atžvilgiu laikosi santūriai ir vengia bet kokių destruktyvių veiksmų. Žino, kad vasaros šauklių liesti negalima. Namų Graužikai tuo tarpu mielai skanauja jau byrančius geltonus žiedlapius. Tą vasaros iliuziją.
Ta proga atsiverčiau A.Šliogerio "Melancholijos archipelagus":
"Tik iliuzija - tokia fotovaizdo esmė. Bet aš nubraukiu šitą "tik" ir sakau: toji iliuzija yra vienintelė - pati sodriausia ir intensyviausia - mirtingajam dovanota Tikrovė; toji iliuzija akimirkai išvaduoja mane nuo mūsų gyvenimo būtinybių primetamos nykios kasdienybės iliuzijų, nuo anemiško kasdienio realizmo, išsiskleidžiančio daiktų-mumijų karalystėje; <...> ...toji iliuzija <...> dovanoja rojaus akimirkos lengvumą; toji iliuzija pašalina mūsų amžinąjį egipticizmą, mūsų polinkį sustabdyti, sušaldyti ir įkalinti sarkofage abuoją nejudrių daiktų tamsą ir monotoniją; toji iliuzija pasityčioja iš pačios kvailiausios mirtingojo svajonės - tapti nemirtingam." ("IŠ FOTOSOFIJOS").
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą