Improvizuotas risotto

Mano savarankiški maistiniai įpročiai - aišku, įtakoti menku šlamančių skaičiumi tuo laikotarpiu - formavosi terpėje, vadinamoje baraku. Išties įstabu nepaprasta, jog aš sugebėjau išsiugdyti neblėstančią - priešingai nei daugelis barako auklėtinių - meilę makaronams ir ryžiams. Mano galva, tai pigus ir puikus maistas. Dabar dažniausiaimakaronų nebeperkame, o gaminame naminius, tame tarpe ir lazanijos lakštus. Na, bet šįkart ne apie juos.
Apie risotto žinau tik tiek, jog ryžius kelias minutes reikia kepinti keptuvėje ir paskum užpilti vynu beigi sultiniu. Ir kad tie bokšteliai iš ryžių, pateikiami daugelyje receptų kaip risotto, taip vadintis neturėtų, nes pastarasis yra gan skystas reikalas. Šiai improvizacijai buvo paimta:

ryžių - 200g (užteko vakarienei dviems ir po to pusryčiams. Taipogi dviems);
pievagrybių;
svogūnas;
plonai pjaustytos šoninės;
sūrio;
grietinėlės;
kario;
itališkų žolelių žiupsnis (čiobrelis, rozmarinas, raudonėlis);
druskos;
pipirų;
sultinio.

Ryžius gerokai paskrudinau aliejuje (kol tapo rusvi), tada supyliau sultinio dalį. Ryžiams sugeriant skystį, sultiniu keptuvę reikia vis papildyti, kol ryžiai bus pageidaujamai minkšti. Tuo tarpu kitoje keptuvėje buvo apkepti grybai, svogūnai ir šoninės gabaliukai. Viskas daroma lygiagrečiai, o iškepę grybai ir kiti priedai sudedami į ryžius. Kol ryžiai brinksta, sudedami prieskoniai. Kario dedu gana daug, man patinka šiek tiek aštresnis skonis. Pačioje pabaigoje supyliau grietinėlę - pyliau tiek, kad būtų tokia pussriubė, dar kabinama šakute, bet tinkanti ir šaukštu ragaut. Sudėjau tarkuotą sūrį ir išmaišiau.
Šįkart ryžių patiekalas apsiėjo be vyno ir šafrano, bet valgant ausys lapsėjo:)